Vietalvos liuteronų bažnyčia

Pirmoji medinė bažnyčia Vietalvoje buvo pastatyta 1731–1732 metais. Dabartinę mūrinę bažnyčią vietalviškiai gavo 1817 metais. Apie šios bažnyčios statybą Vietalvos ir Kalsnavos parapijų kronikoje pateikiama ši informacija: „Jau 1805 m. buvo nuspręsta vietoj mažos medinės bažnytėlės statyti didesnę mūrinę bažnyčią, tačiau prancūzų karai privertė atidėti šio sprendimo įgyvendinimą. Tik 1814 m. balandžio 10 d. buvo pasirašyta sutartis su stalių meistru Fr. Sīgeliu, kuris už 5666 rublius įsipareigojo per trejus metus pastatyti 20 sieksnių ilgio ir 8 sieksnių pločio mūrinę bažnyčią. Meistrus ir darbininkus aprūpino statybininkas, o medžiagas – dvarininkai. Kadangi trūko lėšų, parapijiečiai kasmet mokėjo po 1 rublį ir 10 kapeikų nuo „Achtler“ iki tol, kol skola buvo padengta. Tuo pačiu metu vargonų meistras Tāls už 550 rublių statė vargonus – šiam tikslui Odzienos ir Vietalvos dvarai skyrė po 220 rublių, o Sausnėjos dvaras – 110. Dvarai taip pat kiekvienas skyrė po 130 rublių grynaisiais bažnyčios statybai. Iš senosios medinės bažnyčios, kuri buvo parduota aukcione, gauta 86 rubliai ir 50 kapeikų.“ Architektūros požiūriu bažnyčia buvo kelių stilių mišinys – bažnyčios apdailoje naudoti klasicizmo, baroko ir gotikos stiliaus elementai. Išskirtiniu meistrystės pavyzdžiu buvo laikomi bažnyčios vargonų medžio drožiniai. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčia buvo nuniokota – sunaikintas bokštas, apšaudytos sienos ir stogas. Pokario metais čia buvo įrengtas karo muziejus. 1984 m. buvo parengtas restauravimo projektas. Vietalvos Švč. Mergelės Marijos evangelikų liuteronų parapija bažnyčią atgavo devintojo dešimtmečio pradžioje, ir joje vėl pradėtos laikyti pamaldos.