Guostinių kultūros ir istorijos parkas

2016 metais buvo atidarytas Gostiņų kultūros ir istorijos parkas.

Didžiąją parko dalį sudaro septynios atminimo vietos, iš kurių kiekviena skirta savam istoriniam pavadinimui (Gostiņi, Evestmunde, Glazmanka, Trentelberga, Zarnu miestelis ir Žydų miestelis, Dankere) ir su tuo pavadinimu susijusiam istorijos laikotarpiui. Kiekvienoje vietoje įrengtas informacinis stendas su tekstine medžiaga ir senomis nuotraukomis.
Senovinis pasakojimas byloja, kad tais laikais, kai dar nebuvo tilto per Aiviekstės upę, žmonės ir gyvuliai upę kirsdavo netoliese esančia brasta. Kartą turtingas smuklininkas Dankeris varydamas karves per upę, netyčia prarado vieną – ji paslydo, buvo pagauta srovės ir nuskendo. Nuo to laiko upės sraunumos pradėtos vadinti Gostenėmis, netoliese esantis skardis – Gostiņu uola, o netoliese esantis miestelis (vėliau – miestas) – Gostiņiais.

Gostiņiai buvo vienas iš Latvijos miestų, kuris per savo istoriją turėjo daugiausia oficialių ir neoficialių pavadinimų.
1927–1930 m. laikotarpiu Gostiņiai buvo įtraukti į Pliavinių miesto sudėtį, tačiau 1933 m. buvo atskirti ir įgijo savarankiškas miesto teises (tuo metu Latvijoje buvo 60 miestų, Gostiņiai buvo antras mažiausias po Piltenės). Miesto herbe buvo pavaizduotas simbolinis dviejų upių – tamsiosios Aiviekstės ir šviesiosios Dauguvos – santakos atvaizdas.
1935 metais mieste buvo 258 gyvenamieji namai, iš jų 28 mūriniai ir 232 mediniai; 252 vienaukščiai ir 6 dviaukščiai pastatai.
Butų skaičius – 315, iš jų 104 turėjo elektros apšvietimą, o tik 1 – vandentiekį. Veikė Gostiņu miesto pradinė mokykla, žydų šešių klasių mokykla, biblioteka, gydymo įstaiga ir vaistinė (įkurta 1878 m.), 93 prekybos įstaigos ir 69 pramonės įmonės. 

1956 metais Gostiņiai dar kartą buvo prijungti prie Pliavinių miesto.