Rašytojo Andrėjaus Upyčio memorialinis namas-muziejus su sodu

Andrejaus Upyčio memorialiniuose namuose susipina rašytojo intelektinio ir fizinio darbo vaisiai. Apsilankykite muziejuje, kurį supa paties Andrejaus Upyčio pasodintas sodas, ir išgirskite pasakojimų ne tik apie rašytoją, bet ir apie apylinkes, įkvėpusias jį kurti žinomiausius savo kūrinius.

1908 m. pagal paties Upyčio projektą buvo pastatytas namas, kuriame rašytojas gyveno 1908–1915 m. Laikotarpį, praleistą Skrīveriuose iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios, Upytis pavadino „ramiausiu“ savo gyvenime. 1917 m. namą sudegino vokiečių kariuomenė.

1921 m. vasarą ant pirmojo namo pamatų pradėtas statyti dabartinis muziejaus pastatas pagal Upyčio brėžinius. Rašytojas pats kūrė langinių ir paradinių durų eskizus bei dalyvavo statybos darbuose. Lėšų namui atstatyti jis gavo iš honoraro už romaną „Ziemeļa vējš“ („Šiaurės vėjas“).

1952 m. Upytis padovanojo savo namą valstybei, o jame buvo įkurtas muziejus. Memorialinėje ekspozicijoje pristatomas rašytojo gyvenimas ir literatūrinė veikla XX a. pradžioje bei XX a. 3–4 dešimtmečiais. Būtent Skrīveriuose iki Antrojo pasaulinio karo buvo sukurti reikšmingiausi rašytojo kūriniai ir vertimai.

Vienas didžiausių muziejaus turtų – paties rašytojo pasodintas sodas. Lazdynų, liepų, ąžuolų, sidabrinių gluosnių, graikinių riešutmedžių ir kitų medžių bei krūmų sodinukus Upytis kruopščiai atrinkdavo ir atsiveždavo iš įvairių vietovių. Kiekvienas jo pasodintas medis turi savo „biografiją“. Ir šiandien Upyčio sodas nėra apleistas ar nugrimzdęs į užmarštį – čia vyksta koncertai ir pokalbiai, o moksleiviai kviečiami pažinti sodą dalyvaujant edukacinėse muziejaus programose.

Skrīverių memorialinis kompleksas įkūnija rašytojo pagarbą protiniam ir fiziniam darbui bei atskleidžia jo asmenybės raidą – nuo paprasto piemenuko iki talentingo rašytojo ir intelektualo.

Darbo laikas (gegužės 1 d. – spalio 31 d.):

Antradieniais–šeštadieniais: 10:00–17:00

Sekmadieniais, pirmadieniais: nedirbame