Daugavos ir Pērses slėnis prie Koknesės pilies griuvėsių

Koknesėje susitinka Dauguva ir Pėrsė, o šių dviejų upių santaka yra įrodymas, kaip gamtos ir žmogaus sąveika kuria kraštovaizdį ir istorijos pasakojimą. Stovint prie buvusio sausos pilies gynybinio griovio, dešinėje pusėje tekanti Pėrsė ir kiek tolėliau kairėje pusėje tekančią Daugavą galima pamatyti beveik vienodo dydžio upėmis. Ankstesnės kartos, čia stovėdamos, matė visai kitokias upes – galingą Daugavą ir vaizdingą Pėrsę. Upės tekėjo gilia, vaizdinga dauba su smiltainio atodangomis, vaizdingais skardžiais ir uolomis.Kai 1965 m. buvo suformuotas Pliavinų tvenkinys, vandens lygis pakilo beveik 40 metrų. Koknesės pilies griuvėsiai, kurie anksčiau stovėjo aukštai ant kalvos, atsidūrė pačiame vandens pakraštyje. Uolos, sraunumos, Pėrsės krioklys ir senoji upių dauba nugrimzdo po vandeniu. Šioje vietoje Pėrsė buvo nedidelė upė, per kurią, šokinėjant per akmenis, buvo galima persikelti į kitą – Bilstiņų – krantą. Pėrsės griova buvo platesnė nei pati upė, vingiuojanti nuo vieno griovos kranto prie kito. Upės krantai buvo uolėti, šalia jų tekėjo šniokščianti srovė, o prie upės abiejuose krantuose buvo galima nusileisti tik atskiromis nuokalnėmis. Ten, kur Pėrsė įtekėjo į Daugavą, ji buvo suformavusi plačią deltą. Ji išsišakojo į kelis intakus, kuriuos suformavo pavasario potvynių srovės. Pėrsės sąnašos šioje vietoje susiaurino Daugavą, ir čia susidarė nedidelės sraunumos.Prie Rygos–Daugpilio kelio, netoli pilies griuvėsių, per Pėrsę buvo nutiestas tiltas. Medinę tilto konstrukciją, pastatytą ant mūrinių atramų, pavasario potvyniai ne kartą nunešdavo, ir ją reikėdavo atstatyti iš naujo. 1935–1965 m. per Pėrsę vedė 40 metrų ilgio ir 7 metrų pločio gelžbetoninis tiltas, kuris buvo atsparus potvyniams. Tuo metu Dauguva tekėjo gerokai toliau nuo pilies griuvėsių, palikdama vietos minėtam keliui. Šalia griuvėsių stovėjo „Žvejininkų“ namai. Jie buvo pastatyti dvaro laikais, kad čia gyventų žvejys, aprūpinęs dvarą žuvimi. Aplink namus augo dideli ąžuolai, pasodinti tam, kad apsaugotų pastatus nuo pavasarinių ledo sangrūdų.Šiandien iš šios vietos į Daugavą žvelgiame kaip į didelę upę, bet XX a. 3–4 dešimtmečiais, kai upės iš čia nesimatė ir ji tekėjo daug žemiau, veikė keltas. Turistai juo naudodavosi norėdami pažinti Daugavos krantų grožį, persikeldami iš vieno kranto į kitą. Netoliese buvo Stūrėslėjų smuklė ir kiti pastatai. Prieš užtvenkiant, visi medžiai buvo nukirsti, pastatai nugriauti, tiltas susprogdintas, o buvusi upių dauba užlieta Pliavinų hidroelektrinės tvenkinio vandeniu.