Dauguvos lankytina vieta „Lorelės uola“

Prieš pastatant Pliavinių HE (hidroelektrinę), viena iš populiariausių maudymosi vietų Pliavinose buvo dešiniajame Dauguvos krante, prie Lorelejos uolos, kur žemiau vanduo sukosi ratu – vadinamasis Velnio sūkurys arba Pašėlęs sūkurys. Nuo uolos iki priešingo kranto tęsėsi uolos pakilimas, per kurį laisvai tekėjo vanduo, sudarydamas krioklį. Po šiuo kriokliu maudynių mėgėjas, laikydamasis į uolą, galėjo laisvai kvėpuoti ir likti nematomas krante stovintiems žiūrovams. Lėkšta kranto pakrantė buvo padengta plokščiais akmenimis, kurie nuo saulės įkaisdavo, ir maudynių dalyviai galėjo maloniai ant jų šildytis. Geriausi Pliavinų plaukikai šią vietą naudodavo treniruotėms, šokinėdami nuo uolos viršaus į sūkurio vandenis.

Po Pliavinių HE pastatymo ir vandens saugyklos įrengimo Lorelejos (Undinių) uola dingo po Dauguvos vandenimis. Pakėlus vandens lygį, išnyko rėvos ir Velnio arba Pašėlęs sūkurys prie uolos papėdės. Apytiksliai toje vietoje, kur stovėjo uola, dabar įrengta apžvalgos aikštelė Dauguvos peizažui stebėti – su suoliuku, sidabrine egle ir keliais akmenimis.
Pasakojimai apie Lorelejos uolą:

Pašėlusiame sūkuryje po žeme teka upė. Ji ateinanti iš Odzės ežero. Niekas tiksliai nežinojo, ar tai tiesa, bet kartą tai pasitvirtino visai aiškiai. Prie ežero medkirčiams pabėgo rąstas su įkirstu kirviu. Kai jis įlindo po kitais medžiais, daugiau nebeišniro. Po kurio laiko – štai tau ir stebuklas! – tas pats rąstas su visu kirviu išniro Pašėlusiame sūkuryje. Kaip gi kitaip jis galėjo ten patekti, jei ne po žeme?
(J. Jansons, Pliavinos)