(LT) Dauguvos slėnio geologija, geologinės vertybės šiais laikais

Dauguvos slėnio geologija

Geologijos ir geomorfologijos mokslai, tyrinėjantys Žemės istoriją, sandarą, reljefo formas ir jas suformavusius procesus, paaiškina ir padeda šiais laikais suprasti , kaip susiformavo ir atrodė Dauguvos senasis slėnis prieš jį užtvindant.

Dauguvos vaga nuo Pliavinių iki Aizkrauklės buvo su daugeliu terasų ir maždaug 30 m aukščio dolomito skardžių. Prie Aizkrauklės buvo keli Dauguvos vingiai – Rikos, Glemžų, o ten, kur šiuo metu yra didžiulė Pliavinių hidroelektrinės užtvanka, buvo Miemėnų vingis. Toje vietoje krantai buvo žemesni, su užliejamomis pievomis, terasomis.

Geologiniai tyrinėjimai Pliavinių HE srityje rodo, kad senasis kanjonas tebeplyti daugiau nei dvidešimt-keturiasdešimt metrų gylyje – žemiau dabartinio jūros lygio.

Ledynams tirpstant,  į Dauguvos slėnį iš aukštumų buvo prinešta molio ir molingo smėlio, paviršiuje susidarė kelių dešimčių metrų storio molio su didžiuliais rieduliais sluoksnis, prie Aizkrauklės galima išvysti didelius dolomito luitus ir riedulius.

Žvelgiant į plačius šiandieninės užtvankos vandenis, galima tik įsivaizduoti jau nebesančius nuostabius kraštovaizdžius, išlikusius meno kūriniuose, fotografijose ir kino kronikose – Lorelei uolą, Velnio akivarą, Uolinkalną, Liepavotą, Staburago skardį.

Šiais laikais, plaukiant Dauguva valtimi, plaustu ar laiveliu, daugelyje vietų galima pamatyti išlikusius nepaliestus uolėtus  skardžius, kurie yra iki 4 m aukščio.

Dauguvos slėnio geologinės vertybės šiais laikais 

Dauguvos ruože nuo Pliavinių iki Skryverių yra išlikusių įvairių geologinių vertybių, kurias galima apžiūrėti.

Pavyzdžiui, žemiau Pliavinių HE užtvankos, nuo Aizkrauklės iki Skryverių, yra gamtos parkas „Dauguvos slėnis“ – vienintelė natūrali Dauguvos slėnio atkarpa, kuri nebuvo paliesta statant HE, ir natūralios upės ribos bei ypatumai buvo išsaugoti visose jos suformuotose  terasose. Parkas įtrauktas į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.
Dauguvos krantų įspūdingumą daugiausia lemia pagrindo uolienos – dolomitas, kalkakmenis ir kitos.  Netoli „Ceplių“ namų Aizkrauklės apylinkėje, „Gamtos koncertų salės“ amfiteatre, yra vienas iš įdomių geologinių gamtos objektų – Ceplio dolomito atodanga, kurią sudaro dvi didesnės ir daugybė mažesnių dolomito atodangų, taip pat versmės ir šaltinai.

Kitas svarbus geologinis objektas Aizkrauklės savivaldybės teritorijoje yra Krauklio uola, esanti Klintainės apylinkėje. Uolą sudaro senōsios devono jūros nuosėdinės uolienos – dolomitas, kuriame yra fosilijų liekanų ir įdomių mineralinių darinių.
Nepaprastos ir įdomios vietos yra ir mažų upelių sausos vagos, karštieji kriokliai, požeminės upės. Būna, kad upeliai teka, o paskui išnyksta, palikdami tik sausą vagą.

Tai galima pamatyti Klintainėje, yra žinomos Ryterų sausvagės ir kranto smegduobės, taip pat Kuorkulių sausvagė ir požeminė upė. Upeliai išnyksta, toliau teka požemyje esančiais didžiuliais dolomito plyšiais, paskui vėl pasirodo paviršiuje arba įteka į užtvanką.

Projektas „Unikalių geologinių ir geomorfologinių gamtos vertybių naudojimas plėtojant žaliąjį pažintinį turizmą“ (LLI-483, GEOTOUR) vykdomas pagal 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

Projekto tikslai – sukurti tvaraus ir edukacinio turizmo pasiūlymą, didinti lankytojų srautus į regionus, gerinti unikalių gamtos vertybių pažinimą ir supratimą.

Bendras projekto finansavimas: 649 972,15 Eur (įskaitant ERPF finansavimą - 552 476,31 Eur), Aizkrauklės savivaldybės finansavimas - 165 913,42 Eur, iš kurių ERPF finansavimas - 141 026,40 Eur ir savivaldybės bendrasis finansavimas - 24 887,02 Eur.

Informacija apie 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą http://www.latlit.eu,

Oficiali Europos Sąjungos svetainė http://europa.eu/

Šis leidinys parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą.

Už šio leidinio turinį atsako Aizkrauklės savivaldybė ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi oficialią Europos Sąjungos nuomonę.

Nuoroda į savivaldybės interneto svetainę apie projektą LLI-483 “Unikālu ģeoloģisko un ģeomorfoloģisko dabas vērtību izmantošana zaļā izzinošā tūrisma attīstībā'' | Aizkraukles novada pašvaldība