Šį didelį parką 1891 m. pradėjo kurti didis dendrologas Maksimilianas fon Siversas (Maximilian von Sivers). Jis pasirinko 16 ha plotą Dauguvos kranto žemutinėje ir viršutinėje terasose, kur yra pakankama reljefo įvairovė. Viršutinėje terasoje dolomito sluoksnį vietomis dengia palyginti plonas 10-30 cm sluoksnis, todėl dolomite buvo iškasta duobė, užpildyta žemėmis arba durpėmis, pripilta molio arba žvyro ir nutiestos drėkinimo linijos. Jau 1881 m. į Siversą paštu buvo siunčiamos sėklos, o 1882 m. pavasarį Senosios pilies dolomitinės tvoros viduje buvo įrengti pirmieji daigynai - lecektys. Pirmieji sodinukai arboretume pradėti sodinti 1891 m. pavasarį. 1899 m. parko ekspozicijoje augo 451 sumedėjusių augalų rūšis, o po 15 metų - jau 590 rūšių. Parke auga įvairios sumedėjusių augalų rūšys iš viso šiaurės pusrutulio vidutinio klimato juostos. Anksčiau parkas buvo suskirstytas į 19 floristinių geografinių rajonų. Šiandien parke galima pamatyti apie 250 kadaise buvusių skirtingų medžių rūšių. Išlikę pilies laiptai, akmeninis kortų stalas, arbatinė terasa, fontanas ir pilies ūkio griuvėsiai. Teritoriją tvarko UAB „Latvijos valstybiniai miškai“.