(LT) Dauguvos atsiradimas, vandens kelias

Dauguvos atsiradimas 

Dauguva yra mūsų tautos Likimo upė, kurią dar vadiname ir Upių motina, Gyvenimo upe.

Sustokime ir įsižiūrėkime į jos tėkmę. Tamsūs upės vandenys atspindi daugybę istorinių įvykių, kuriuos lėmė įvairios aplinkybės ir jau nusinešė laiko tėkmė. Bet kaip atsirado pati Dauguva?Dauguvos buvimo laikas yra apie 10-15 tūkstančių metų, upė atsirado tuomet, kai po paskutinio ledynmečio, ledynams pamažu tirpstant, žemumose dar buvo išlikę didžiuliai ledynų liežuviai.

Upės senvagė susiformavo pleistocenu – laikotarpiu, kuriam buvo būdingas nuolatinis tų didžiulių ledynų keitimasis ir daugybės naujų gyvybės formų atsiradimas. Išsišakodamos, nuo tirpstančių ledynų driekėsi vandens išgraužos, susidarančios po ledynais ir prie jų.   
Ledynams nuslinkus, upių pakrantėse pasirodė pirmieji augalijos ir gyvūnijos atstovai, vėliau į šią vietą atkeliavo pirmieji žmonės – maisto rinkėjai ir medžiotojai. Ir dabar dar Dauguvos pakrantės išlieka vienos turtingiausių Latvijoje pagal augalų rūšių skaičių.

Mūsų laikais upės vaga ir jos slėnis yra labai pasikeitę. Kviečiame pasivaikščioti upės pakrante ir sustoti prie turistams skirto stendo „Senoji Dauguva“, kuriame galima išvysti dabar neegzistuojančius Aizkrauklės kraštovaizdžius.

Dauguvos vandens kelias 

Jau žiloje senovėje žmonės mėgino apsigyventi Dauguvos pakrantėse ir kiek tik įmanoma pasinaudoti visu tuo, ką galėjo suteikti upės buvimas.

Dauguvoje buvo galima ne tik žvejoti, upė buvo svarbus vandens kelias prekėms plukdyti. Nuo 20 a. pradžios ji yra elektros energijos šaltinis.

Randama įvairių įrodymų, kad upe buvo naudojamasi kaip keliu į Rytus – iš Skandinavijos į Graikiją, Bizantiją, Persiją ir Indiją nuo 5 a. iki 9 a. keliavo prekeiviai, plėšikai ir vikingai, kuruos senovės Rusijoje dar vadino variagais.  Vikingų laikais šį vandens kelią ir pavadino „keliu nuo variagų iki graikų“.

Šiais laikais tai, kad Dauguva buvo vandens kelias, patvirtina prie Skryverių esantis didžiulis Aizkrauklės piliakalnis ir 13 a. prie Karikstės upės, Dauguvos intako, pastatyta Aizkrauklės ordino pilis, kuri buvo vienos iš Kalavijuočių ordino komtūrijų valdymo centras, taip pat vyskupo Alberto1209 m. prie Pėrsės ir Dauguvos santakos pastatyta Kuoknesės viduramžių pilis – viena didžiausių ir svarbiausių viduramžių pilių Latvijoje. Šimtmečius pilys buvo užkariautų žemių valdymo centrai.

Keitėsi užkariautojai ir valdovai, bet Dauguvos kaip vandens kelio svarba  nesikeitė.

Laivais, barkomis, valtimis ir plaustais į Rygą buvo gabenamos kanapės, linai, vaškas, medus, grūdai, geležys, odos, pramonės gaminiai. Tačiau plaukti Dauguvos ruožu nuo Pliavinių iki Aizkrauklės reiškė patirti įvairių iššūkių. Teko įveikti daugybę kliūčių – slenksčių, povandeninių uolų, seklumų ir akmenų. Grūbės slenksčiai arba Pliavinių „rumbas“ buvo vieni didžiausių ir pavojingiausių Dauguvos slenksčių.

Netoli Aizkrauklės, kur Laucė įteka į Dauguvą, driekėsi maždaug pusės kilometro ilgio akmeningas ir pavojingas Dzelzenės slenkstis.

19 a. 6-7 deš., kai buvo tiesiama geležinkelio linija, sumažėjo barkų, bet padaugėjo plaustų.

Daugelis gyvenusių prie Dauguvos buvo plaustininkai – šis  darbas buvo labai populiarius, nes gerai apmokamos. Dažnai atsitikdavo, kad iš Rusijos atplukdyti plaustai subyrėdavo atsitrenkę į slenksčių akmenis, todėl rusai samdė latvius, kurie gerai žinojo, kokie pavojai ir kliūtys slypi upėje.

Galime pamėginti įsivaizduoti šešių-aštuonių dalių plaustus, kurie buvo iki septyniasdešimties metrų ilgio ir priminė traukinį su vagonais. Įsivaizduokite, kaip vaikinai traukdavo į slenksčius atsitrenkusių ir suirusių plaustų rąstus, nes 20 a.  4 deš. už ištrauktą rąstą mokėjo vieną latą.

Po Antrojo pasaulinio karo, dar iki to laikotarpio, kai buvo pastatyta Pliavinių hidroelektrinė, Dauguva nustojo būti prekybos keliu.

Projektas „Unikalių geologinių ir geomorfologinių gamtos vertybių naudojimas plėtojant žaliąjį pažintinį turizmą“ (LLI-483, GEOTOUR) vykdomas pagal 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą.

Projekto tikslai – sukurti tvaraus ir edukacinio turizmo pasiūlymą, didinti lankytojų srautus į regionus, gerinti unikalių gamtos vertybių pažinimą ir supratimą.

Bendras projekto finansavimas: 649 972,15 Eur (įskaitant ERPF finansavimą - 552 476,31 Eur), Aizkrauklės savivaldybės finansavimas - 165 913,42 Eur, iš kurių ERPF finansavimas - 141 026,40 Eur ir savivaldybės bendrasis finansavimas - 24 887,02 Eur.

Informacija apie 2014-2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programą http://www.latlit.eu,

Oficiali Europos Sąjungos svetainė http://europa.eu/

Šis leidinys parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą.

Už šio leidinio turinį atsako Aizkrauklės savivaldybė ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad jis atspindi oficialią Europos Sąjungos nuomonę.

Nuoroda į savivaldybės interneto svetainę apie projektą LLI-483 “Unikālu ģeoloģisko un ģeomorfoloģisko dabas vērtību izmantošana zaļā izzinošā tūrisma attīstībā'' | Aizkraukles novada pašvaldība