Koknesės stoties senoviniai pastatai

Koknesės stoties aikštė turi ypatingą reikšmę miesto istorijoje. Iki XIX a. vidurio Dauguvos upe ėjo pagrindinis transporto kelias. 1861 m. nutiesus Rygos-Daugpilio geležinkelio liniją (vėliau pavadintą Rygos-Orlos linija), veikla upėje ėmė slopti, į pirmą vietą iškilo geležinkelio eismas. Koknesės geležinkelio stotis tapo svarbiu transporto mazgu, aplink ją susiformavo gyvenvietės centras. Stotis tapo svarbiu jungiamuoju punktu tarp Rygos ir Daugpilio, užtikrinančiu keleivių ir krovinių vežimą. Pirmoji geležinkelio stotis buvo pastatyta tuo pačiu metu, kai buvo nutiesti bėgiai. Per Antrąjį pasaulinį karą pastatas buvo sugriautas. Šio istorinio Koknesės geležinkelio stoties pastato 1:25 mastelio maketą galima apžiūrėti kreipiantis į asociaciją „Pērses krasts“. Po karo buvo pastatytas naujas stoties pastatas, kurį galima pamatyti ir šiandien.

Šalia geležinkelio stoties įsikūręs Koknesės kultūros centras. Kultūrinis gyvenimas Koknesėje pradėtas vystyti XIX a. Svarbus lūžis buvo 1819 m. valstiečių išsivadavimas, kuris paskatino ne tik ūkio, bet ir kultūrinio gyvenimo plėtrą. 1868 m. Koknesėje buvo įkurta pirmoji latvių dainavimo draugija. Pradžioje šiame pastate buvo įsikūrusi ir smuklė. Koknesės kultūros draugija jį įsigijo 1921 m. Namo gale buvo mėsos ir audinių parduotuvė. Draugijos namuose taip pat veikė restoranas. Pastate veikė biblioteka. Kaip ir šiandien, čia vykdavo teatro spektakliai ir įvairūs renginiai.

Stoties aikštėje, priešais stotį, stovi pastatas, paprastai vadinamas „Baltuoju namu“. 1849 m. jame buvo įsikūręs Koknesės dvaro salyklas, vėliau degtinės spirito varykla. Po Pirmojo pasaulinio karo pastate įsikūrė parduotuvė ir viešbutis. Sakoma, kad atvykus į Koknesę traukiniu, tai buvo patogi vieta apsistoti. Po Antrojo pasaulinio karo gražus dviejų aukštų pastatas buvo svarbi vieta kiekvienam koknesiečiui - čia, antrame aukšte, buvo įsikūręs kaimo vykdomasis komitetas. Pirmame aukšte visada virė gyvenimas - čia, kaip ir dabar, buvo įsikūrusios parduotuvės, valgykla ir kitos įstaigos.

Šalia kultūros centro, taip pat iš koklių, yra trijų aukštų pastatas, kurio pirmame aukšte per visą jo gyvavimo laikotarpį veikė parduotuvė. Apie 1900 m. pastatas vadinosi Schweizerhof, jame buvo įsikūrusi arklių stotis. Po Pirmojo pasaulinio karo jis tapo Koknesės vartotojų draugijos nuosavybe. Po Antrojo pasaulinio karo vartotojų asociacija čia taip pat turėjo parduotuvę.